žinuolis

žinuõlis, -ė smob. (2) NdŽ 1. Rk, Akn žr. 2 žinovas 1: Žiūrėk, koks žinuõlis atsirado! Sb. Nebe kokia jy žinuõlė: kai jauna buvo, tai mokėjo ir dainų, ir pasakų Kp. Paema tokį žinuõlį, tas vis bėga ir žino, kur šulnys On. 2. žr. 2 žinovas 3: Čia iš toli neis, čia eis žinuoliai, katrie žino E. 3. Kur žr. 2 žinovas 4: Į mūsų miestelį atvyko žmogelis, kurs vadina save žinuoliu VŽ1905,128. Senelis žinuõlis buvo Kvr. Reikia vežt in žinuõlį, tai pataisis kalbą And.